jo rudi marškiniai spiegė man į veidą
o jis vis kalbėjo kalbėjo
kalbėjo.
akys žvelgė pro šoną
***
tyliais rytais
žemyn gatve
su tavimi
už ausies
šnibždančiu
nežinias apie tai
ko nebus
***
surakintos skausmo sušalę svajonės
jų liūdesio žolės auga kiaurai mano galvą
pririša mane prie žemės ir užklijuoja mintis
