jo rudi marškiniai spiegė man į veidą
o jis vis kalbėjo kalbėjo
kalbėjo.

akys žvelgė pro šoną

***

tyliais rytais
žemyn gatve
su tavimi
už ausies
šnibždančiu
nežinias apie tai
ko nebus

***

surakintos skausmo sušalę svajonės
jų liūdesio žolės auga kiaurai mano galvą
pririša mane prie žemės ir užklijuoja mintis