Aš nieko nežinau

Aš nieko nežinau, aš nieko neturiu,
Brendu per tuštumą be jokių žiburių,
Ir vien tiktai vanduo man kalba apie tai,
Kad reikia pagaliau pradėt gyvent rimtai.

Bet aš jo neklausau, bet aš neatsakau,
Aš nuogas kaip ruduo, aš visko netekau,
Per juodą dykumą tylėdamas einu
Su nuobodžiais balsais verksmingų vandenų.

H.Radauskas

Neviltis

Neturi nei vietos, nei krypties kuria galėtum judėti. Jauti, bet nieko nedarai, nejudi, nekvėpuoji, tik kalbi sau mintyse...
Nebeturi tikslo.
Nebeturi savęs.
Tavęs nebėra.

Keistumai

Tavo vardas užstringa man lūpų, ir išgąsdintas skaudžiai nuryjamas atgal. Nesuprantu, iš kur jis išdygsta, nes nieko nesėjau.

Savaitgaliai

Vis užkliūni už neišsipildžiusių svajonių, kurios kaip adatos bado tau akis.
Susivelia mintys į kaltūnus ir pučia šalti skersvėjai kiaurai galvos skyles, cypdami per įsitempusį galvojimą.
Išbarstyti mintis kaip grūdus tyliai trankant į sieną, išberti tas nuostabias šypsenas ir akis. Ir išsilaisvinti iš garbanotų plaukų. Tyliai tyliai vidurnakčiui šviečiant tarp šaltų žvaigždžių.

With a taste of your lips. I'm falling.