ek....

Ir vėl neturiu mylimosios:
pamojo ji man skarele
ir išvažiavo
pas sužadėtinį.

Kaimuose loja šuneliai,
supasi varna viršūnėj,
verkia gailiai kuprelis,
eidamas paskui traukinį:
kad mylimos neturiu –
apraudodamas.

Suvisam mylima išvažiuoja,
verkia į nosinaitę.
Eina per lietų kuprelis –
lyg paukštis,
didelę galvą įtraukęs
į juodus sparnus.

Man gaila, kad jau nebegaila,
ir liūdna gert vyną,
kai lyja,
kai supasi varna viršūnėj
ir loja šuneliai toli.

M.Martinaitis, ir graži V.Kernagio daina

...
pūkuotukas mirė.