Ir vėl neturiu mylimosios:
pamojo ji man skarele
ir išvažiavo
pas sužadėtinį.
Kaimuose loja šuneliai,
supasi varna viršūnėj,
verkia gailiai kuprelis,
eidamas paskui traukinį:
kad mylimos neturiu –
apraudodamas.
Suvisam mylima išvažiuoja,
verkia į nosinaitę.
Eina per lietų kuprelis –
lyg paukštis,
didelę galvą įtraukęs
į juodus sparnus.
Man gaila, kad jau nebegaila,
ir liūdna gert vyną,
kai lyja,
kai supasi varna viršūnėj
ir loja šuneliai toli.
M.Martinaitis, ir graži V.Kernagio daina
...
pūkuotukas mirė.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą