ei, ašaros, lyskit atgal, atgal į save. Juk darbo diena, jūsų laikas tik naktis, kai vienuma tvyro aplink. O dienomis jums negalima. Naktimis, kai rašau kaltūnuotus minčių laiškus į nebūtį, jūs turite teisę gyvuoti.
Ir paskolinkite vaško galvos skylėms užtaisyti, švelniai jas glaistykite iki užmaršties.
Vis dėlto negerai yra lįsti į svetimus gyvenimus ir plėšyti save.
Užsidrausk.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą