Trys žodžiai užpildantys visumą ir vienas, nusakantis esmę. Štai stoviu atvirais dantimis ir laukiu savo eilės jų netekti.
Paskutinis lapas.
Lašo ant kreivo medžio šešėlio.
Vaikai bijo stiklinių akių.
Viskas kartojasi, net tai, kas nepakartojama, sukasi kitų pasauliuose, kurie taip pat išnyks nebūtin skambant praeivių juokui.
Nesistengti nerti, tik bėgti neliečiant stygų. Be veidų, be atodūsių.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
1 komentaras:
Check my blog, there is a challenge for you! :)
Rašyti komentarą