Mintys

Įsikibti į darbus, į šiltą orą, į kasdienybę, kad nematyti giliau, kad nenugriūti, nepravirkti.
Galva, prisigrūdusi minčių, sporgsta kaip pavasarinis pumpuras. Tą jėgą, tą neviltį - imkit kas nors iš manęs - jūs geriau žinot, kur ją naudoti.
Tekantys žmonės pro šoną verčia gūžtis savam kampe. Padėti save į tylą, kurioje sudygsta nematomos akys, alsuojančios nerimą į akis. Bet su juo jauku, jis glosto ir guodžia, kad viskas bus gerai.
Netraiškyk manęs savo rūpestingom rankom, tik būk, ramiai, neišeik....