Ak, kartais tokį apniukusį rytą kaip spindulys atskrendi ir išverti mane iš kojų. Laikyk mane, nes tikrai nugriūsiu.
Ir viskas taip nurimsta, susidėlioja į lentynas, ir oras lengvesnis pasidaro. Čia gal kokia nauja priklausomybės forma? Sunki, bet tuo pačiu labai džiuginanti.
... Ir vėl galiu gyventi.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą