Tereikia paruošti širdį, ir laimė pati į ją ateina. Pavasaris. Metame daiktus laukan, atsikratome šiukšlių ir apsivalome.
... Tu įsiveržei taip netikėtai ir pakirtai man kojas, bet davei sparnus naujam skrydžiui. Tu galėjai daug mane išmokyti - tolerancijos ir gyvenimo.
... Ir tu išėjai atsukęs nugarą net nepažvelgęs atgal.
Tuščias išdegęs laukas. Ir išdegusios medžių sielos. Beribis platumas nubėgantis į cypiančią tylą. Paskęsti, kvėpuoti prisvilusiais prisiminimais. Vaitoti, klajoti po tuščią platybę.
Pelkė.
2009 m. balandžio 14 d., antradienis
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą